BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tarp pasakojimo ir sutraukytų minčių

2017-06-18 parašė manominteles

DIDŽIOJI EUROPA

Didžioji Europa. Esė apie Europos sielą. Vilnius: Versus aureus, 2016. 240 p.

Šiandien dažnai apie žmonių kalbą galime pavadinti sms-ine. Ne, turiu mintyje ne žinutes, ne el. laiškus. Kalbu apie šnekamąją kalbą, apie tai, kad sutrūkinėjusioje kalboje žmogus dažnai neberanda ryšio su žmogumi, šeimų vienijimo pagrindas – bendra istorija nyksta. Stabtelėjęs ir apmąstęs savo šeimos ir savo gyvenimą, žmogus lengvai apie jį nuosekliai papasakos, o…. jeigu kažkur pamatys, jog kliūva istorija, vadinasi, čia kažkas ne tavo, dar neapmąstyta, o gal tiesiog ne iki galo išgyventa.

Apie naratyvo, arba pasakojimo, galią susimąsčiau skaitydama L. Donskio knygą ,,Didžioji Europa“. Filosofas primena, kad ,,Europą daug kartų gelbėjo naratyvinės galios. (…) Pasakojimai tai būties triumfas prieš nebūtį, atmintis prieš užmarštį, gyvybė prieš mirtį. Iš to gimsta gyvenimo atsakas jį ardančioms jėgoms.“ Dėl to L. Donskis ėmėsi pasakoti Europos istoriją, nuosekliai kalbėti ir taip atskleisti jos sielą. Knyga sudaryta iš atskirų esė tekstų, bet jie suausti į vientisą istoriją ir skaitantysis gali mėgautis kelione laiku. Tai svarbu, nes ,,…Europos praeitis yra mūsų dabartis, tik įvykusi vakar.“

Paradoksalu, bet apžvelgdama šį pasakojimą naudosiuosi sutraukytų minčių technika. Išrinksiu keletą minčių ir jas čia parašysiu. Lai būna tai nedidelė duoklė citatų rinkėjams. Manau, visgi geriau tiek nei visai neprisiliesti prie šios knygos išminties.

  • Genijaus dalis yra jį vertinantieji. Retai amžininkai atpažįsta vieni kitų darbus bei idėjas.
  • Blogis niekada nebuvo nei izoliuotas, nei absoliutus, nei paprastas ir aiškus. Gėris gimė iš vilties, tikėjimo ir Volter‘o be reikalo išjuokto Leibnizo optimizmo. Verta tai prisiminti ypač dabar fatalizmo, pesimizmo ir gyvenimo be alternatyvų epochoje.
  • Ypatingo dėmesio nusipelno ir kita geniali Kanto idėja be laisvės neįmanoma aukštesnė moralė. Tik laisvė, kaip vienas kito pažinimas ir apsisprendimas, o ne kaip barbariška savivalė, leis žmonijai tapti moralia, o mūsų kultūros ir civilizacijos galios, kaip kokios įspūdingos jos būtų,deja, nepriartina prie taikos ir keisčiausiu būdu išlaiko mus aukščiausio kūrybingumo ir politinės barbarybės samplaikoje.
  • Meilė ir draugystė mus nubloškia į rizikos, nežinomybės, laisvės ir atsakomybės pasaulį.
  • Rubensas morfologinis Shakespear‘o atitikmuo tapyboje. Valazquezas morfologinis Cervanteso atitikmuo tapyboje.
  • Protas mūsų nė kiek nepriartina prie laimės. Jai pasiekti kur kas svarbesnė yra išmintinga praktika, patirtis, jautrumas ir susitaikymas su savo bei pasaulio netobulumu.
  • Kad ir kaip būtų, ne iš naivumo ir minties seklumo, o iš išminties ir patirties plaukiantis optimizmas visų pirma reiškia tikėjimą, kad pasaulis visada yra kažkas nepalyginamai daugiau už mane, mano aplinką ir panašius į mane. Jei taip, tai jau vien mano buvimo pasaulyje faktas ir galimybė mąstyti bei abejoti yra dovana, nusipelnanti dėkingumo ir supratimo, jog viskas galėjo arba galėtų būti daug blogiau.

Manęs paprasčiausiai galėjo išvis nebūti, tad mano laimės ar gyvenimo pilnatvės klausimas yra antrinis. Jau vien tai, kad aš esu šiame pasaulyje ir galiu svarstyti savo vietą jame, byloja, kad man šis pasaulis yra geriausias iš visų galimų pasaulių - kituose pasauliuose manęs nėra, tad ir apie jų gerumą ar blogumą turi spręsti kažkas kitas.

  • Mes gyvename baimės, negatyvumo ir blogų žinių kulto epochoje. Geros naujienos blogai perkamos, niekam jų nereikia. Smagus ir nuotaikingas apokaliptinis skaitinys – visai kas kita. Iš čia tas panikos sėjimas ir baimės industrija…
  • Dar daugiau – optimizmas reiškia tikėjimą tuo, kad visada lieka viltis ir egzistuoja alternatyvos.

Ir aš viliuosi, jog šios kelios mintys paragins dar neskaičiusius perskaityti visą knygą ir pasimėgauti L. Donskio, ieškančio Europos sielos, pasakojimu.

Rodyk draugams

KNYGŲ MUGĖS-2017 SKRUZDĖLYNAS

2017-02-26 parašė manominteles

Skaičiavau, skaičiavau ir suskaičiavau… 11 metus iš eilės vykstu į Knygų mugės reginius Vilniuje. Ir visada nesikeičiantis vaizdas – minios žmonių ir… Visada ta pati mintis – rasti geriausią planą, kaip nepapulti į žmonių spūstis. Ir šiemet, nors spūstyse teko pabūti, bet atkreipiau dėmesį į malonų reiškinį – žmonės šalia buvo pakankamai pakantūs vieni kitiems, tarsi vieno likimo sąjungininkai… Ramiai išlaukę eilėse, ramiai sulaukę savo kėdės renginyje ar bent kampučio ant grindų patogesniam prisėdimui…

Jau tampa tradicija dalyvauti KNYGŲ DVYLIKTUKO aptarime ir išgirsti laimėtoją.

2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):

1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016.

4. Dainius Gintalas. Adatos: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2016.

5. Benediktas Januševičius, Žodžiai: eilėraščiai, Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016.

6. Giedrė Kazlauskaitė, Singerstraum: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

7. Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: romanas, Vilnius: Tyto alba, 2016.

8. Mindaugas Kvietkauskas, Uosto fuga: esė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

9. Sigitas Parulskis, Nutylėtų lelijų miestas: romanas, Vilnius, Alma littera, 2016.

10. Regimantas Tamošaitis, Vien tik zuikiai naktyje: esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 11. Mindaugas Jonas Urbonas, Dvasių urna: novelės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.

12. Tomas Venclova, Eumenidžių giraitė: eilėraščiai ir vertimai, Vilnius: Versus Aureus, 2016.

2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): 1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016.

Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/literatura/2016-metu-kurybiskiausiu-knygu-dvyliktuke-vyrauja-poezija-20170210083326.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): 1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016

Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/literatura/2016-metu-kurybiskiausiu-knygu-dvyliktuke-vyrauja-poezija-20170210083326.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): 1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016

Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/literatura/2016-metu-kurybiskiausiu-knygu-dvyliktuke-vyrauja-poezija-20170210083326.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): 1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016. REKLAMA 4. Dainius Gintalas. Adatos: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2016. 5. Benediktas Januševičius, Žodžiai: eilėraščiai, Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016. 6. Giedrė Kazlauskaitė, Singerstraum: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 7. Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: romanas, Vilnius: Tyto alba, 2016. 8. Mindaugas Kvietkauskas, Uosto fuga: esė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 9. Sigitas Parulskis, Nutylėtų lelijų miestas: romanas, Vilnius, Alma littera, 2016. 10. Regimantas Tamošaitis, Vien tik zuikiai naktyje: esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 11. Mindaugas Jonas Urbonas, Dvasių urna: novelės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 12. Tomas Venclova, Eumenidžių giraitė: eilėraščiai ir vertimai, Vilnius: Versus Aureus, 2016.

Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/literatura/2016-metu-kurybiskiausiu-knygu-dvyliktuke-vyrauja-poezija-20170210083326.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): 1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016. REKLAMA 4. Dainius Gintalas. Adatos: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2016. 5. Benediktas Januševičius, Žodžiai: eilėraščiai, Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016. 6. Giedrė Kazlauskaitė, Singerstraum: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 7. Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: romanas, Vilnius: Tyto alba, 2016. 8. Mindaugas Kvietkauskas, Uosto fuga: esė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 9. Sigitas Parulskis, Nutylėtų lelijų miestas: romanas, Vilnius, Alma littera, 2016. 10. Regimantas Tamošaitis, Vien tik zuikiai naktyje: esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 11. Mindaugas Jonas Urbonas, Dvasių urna: novelės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 12. Tomas Venclova, Eumenidžių giraitė: eilėraščiai ir vertimai, Vilnius: Versus Aureus, 2016.

Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/literatura/2016-metu-kurybiskiausiu-knygu-dvyliktuke-vyrauja-poezija-20170210083326.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

2016 metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka): 1. Eugenijus Ališanka, Stuburo tik punktyrai: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 2. Daiva Čepauskaitė, Aš tave užmiršau: pjesės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 3. Stasys Eidrigevičius, Giedanti gaidžio galva: poema, Vilnius: Apostrofa, 2016. REKLAMA 4. Dainius Gintalas. Adatos: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2016. 5. Benediktas Januševičius, Žodžiai: eilėraščiai, Vilnius: Žiemos žodžiai, 2016. 6. Giedrė Kazlauskaitė, Singerstraum: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 7. Rimantas Kmita. Pietinia kronikas: romanas, Vilnius: Tyto alba, 2016. 8. Mindaugas Kvietkauskas, Uosto fuga: esė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 9. Sigitas Parulskis, Nutylėtų lelijų miestas: romanas, Vilnius, Alma littera, 2016. 10. Regimantas Tamošaitis, Vien tik zuikiai naktyje: esė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 11. Mindaugas Jonas Urbonas, Dvasių urna: novelės, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016. 12. Tomas Venclova, Eumenidžių giraitė: eilėraščiai ir vertimai, Vilnius: Versus Aureus, 2016.

Skaitykite daugiau: http://kultura.lrytas.lt/literatura/2016-metu-kurybiskiausiu-knygu-dvyliktuke-vyrauja-poezija-20170210083326.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

Šįkart kūrybiškiausia knyga išrinkta GIEDRĖS KAZLAUSKAITĖS poezijos knyga „Singerstraum“. Pasak pačios autorės:
Šita knyga žymi ir išsivadavimą iš savo prigimtinės sėslybės. Vis dėlto kuo daugiau keliauju, kuo globaliau esu priversta mąstyti, kuo daugiau kalbos zonų patiriu – tuo svarbesnės man tampa vaikystės erdvės, gimtinė; tuo labiau pasitikiu savo tapatybe – esu lietuvė, rytų europietė. Maža to, rašau eilėraščius – paradoksalu, skelbiu savo mažai kam aktualias asmenines patirtis. Keliauju kaip tik dėl jų; jie yra priežastis, kodėl man pavyksta pamatyti pasaulio. Simboliškai grįžtu į praėjusio amžiaus pradžią, tarpukarį, pirmąją Nepriklausomybę, kai lietuvių inteligentai važiavo lavintis į Vakarus.

Marios žmonių suplūdo pamatyti prezidento Valdo Adamkaus knygos pristatymo ir, žinoma, pamatyti patį prezidentą. Kai renginio moderatorius E. Aleksandravičius paskelbė, jog V. Adamkus dėl ligos nepasirodys… Kai kam teko nusivilti, bet… Pastebėjau, kad salė neištuštėjo. Ir pasilikti tikrai buvo verta. Šįsyk sėdėjau ant grindų prie pat scenos ir mėgavausi E. Aleksandravičiaus ir M. Drungos dialogu. Mane visada žavėjo istoriko E. Aleksandravičiaus knygos, tad pamačiusi jį kalbant gyvai, pasitvirtinau nuomonę – tai išties mūsų valstybės elitinis intelektualas. Renginys baigėsi šviesia ir pozityvia nata tiek apie politiką, tiek apie mūsų pačių galimybes pradėti… tęsti… kurti pasaulį ir Lietuvą nuo savęs…

Toje pačioje salėje turėjo vykti ir susitikimas su rašytoja K. Sabaliauskaite. Ačiū mugės rengėjams, kad pristatymas įkeltas į Facebook, nes toliau sėdėti ant grindų buvau kiek pavargusi, o … rasti vietos ant kėdės buvo misija neįmanoma, nes dauguma V. Adamkaus gerbėjų liko savo vietose, o ir dar naujų klausytojų ėmė rinktis. Gyvų šios rašytojos pamąstymų esu girdėjusi, tad labai nuskriausta nepasijutau (lyg žinočiau, kad šiandien bent jau įrašą pamatysiu). Be to, juk reikia suteikti galimybę ir kitiems… Tuo laiku buvo proga pavaikštinėti minioje. Stebėti linksmą rašytoją E. Maluką, charizma spindinčią N. Narmontaitę, daugybę kitų matytų veidų… džiugu buvo dar sugauti ir jau namo besiruošiantį A. Čekuolį. Ne geležinės sveikatos, bet didžiulės pagarbos savajam skaitytojui neprarandantį žmogų…

Užėjus į kitą renginį pasitiko skambi R. Kaušiūtės daina ir G. Drukteinio juokeliai… Ir gana ilgas laukimas, kol po ilgų kritikų postringavimų žodis bus suteiktas aktorius R. Adomaičiui. Trumpai, bet… TIKRAI, tuo paprastu, žmogišku TIKRUMU, kurio taip trūksta šiomis dienomis, buvo prisodrinti aktoriaus žodžiai…Tuo paprastu tikrumu užkrėsti iš šio susitikimo išėjo žiūrovai… Perpasakoti tikrumos neįmanoma, tai galima tik suvokti ir pačiam patirti…

Knygų mugė kasmet palieka skruzdėlyno įspūdį… Ėjimas, lėkimas, gaudymas ir… Suvokimas, kad kiekvienas kūrėjas, kiekvienas dalyvis įneša savą dalelę į bendrą nuotaiką, bendrą atmosferą. Ir dovanoja tą keistą suvokimą – pavargau, kitąmet jau (ne) važiuosiu… O po metų priešdėlis skliaustuose nusitrina…

Rodyk draugams

KNYGA, KVEPIANTI NE TIK KAVA….

2017-01-06 parašė manominteles

A. Martin-Lugand. Laimingi žmonės skaito ir geria kavą. - Vilnius: baltos lankos, 2016.

Būna knygų, kurių knygynų lentynose nepastebi, būna – pastebi, bet tuo metu neskiri pakankamai energijos, kad imtum ir įsigytum. Šios knygos pavadinimas viliojantis, juolab, kad labai mėgstu ir skaityti, ir gerti kavą. Su šypsena pamačiusi pavadinimą sau diagnozavau – aha, vadinasi, esu laiminga. Ir tiek. Tiesa, švystelėjo mintis, kad tai gyvenimiškų patarimų rinkinukas, o tuo metu nebuvo jam jokio poreikio.

Visgi, jei lemta, tai lemta. Šią knygą padovanojo Kalėdų senelis. Ir švenčių popietėmis išties galėjau gurkšnodama kavą ramiai, be skubos paskaityti. Knyga išties lengvo stiliaus, tinkanti laisvalaikiui. Tiesa, tema ne itin džiuginanti. Pagrindinė veikėja ramiai negeria kavos, ji tik Paryžiaus centre turi kavinukę, pavadinimu „LAIMINGI ŽMONĖS SKAITO IR GERIA KAVĄ“, bet ir ši veikla jos visai nebežavi, nes prieš metus avarijoje žuvo jos vyras ir mažytė dukrytė. Dramatiška moters situacija, sudėtingi išgyvenimai veda skaitytoją knygos puslapiais. Knygoje yra nemažai greit atspėjamų situacijų, bet tai nebanalina turinio. Visi atsakymai iki galo neatskleidžiami ir intrigos lieka.

Dėl to verta atsiversti knygą, kurioje ne tik kava kvepia. Kol išties įeini į jaukią kavinukę Paryžiaus centre,  reikia laiko, kantrybės, savęs suvokimo ir didelio ryžto gyventi…

P.S. Ačiū Kalėdų seneliui už galimybę paskaityti šią knygą.

Rodyk draugams

KASDIENYBĖS EGZAMINO AKIMIRKOS

2017-01-05 parašė manominteles

Algirdas Toliatas. Žmogaus ir Dievo metai. –Vilnius: tyto alba, 2016.

„Mus egzaminuoja akimirkos, kasdienybė, šiandiena čia ir dabar: ši akimirka yra mūsų egzaminas, mūsų gyvenimas“, – knygos pratarmėje teigia filosofas L. Donskis.

Prasidėjus naujiems metams verta vėl ir vėl prisiminti AKIMIRKOS svarbą. Ir tai padaryti padeda būtent A. TOLIATO knyga „ŽMOGAUS IR DIEVO METAI“. Knyga – pamokslų rinkinys. Tik svarbu neišsigąsti žodžio „pamokslai“. Ką šis žodis baugina, gali pasikeisti – šviesūs pašnekesiai su kitu žmogumi.

Kunigas A. Toliatas kalba apie mūsų kasdienybę primindamas, jog „gyvenimas mums duotas kaip piligrimystė, turim jį tik vieną tam, kad taptume savimi“. Ir būtent tapimas savimi – didžiausias iššūkis šiuolaikiniam, globalaus pasaulio šurmulio įsuktam žmogui. Ne vienas pasiduoda „Jeruzalės asilaičio sindromui“ ir keliauja per gyvenimą pakėlęs nosį visai nesuvokdamas savo realiosios rolės pasaulyje.

Kunigas A. Toliatas primena, kad dažnai „mūsų norai lieka tušti vien todėl kad nesam pasiruošę už juos mokėti. Kiekvienas siekis gyvenime kainuoja.“ O gal išties patogus gyvenimas atbukina bet kokias svajones ir siekius?

Gal gali nustebinti, kai kunigas kalba, jog galima „nužudyti gailestingumu“. Bet išties gailestingumas ir pataikavimas žmogaus neveiklumui, pasyvumui ir abejingumui – ne tas pats. Ar ne?

Kas dar neperskaitė ir net neskaito neseniai pasirodžiusios A. Toliato knygos, tikrai siūlau su ja susidraugauti. Galima skaityti nuosekliai eilutė po eilutės, puslapis po puslapio. Galima pasirinkti norimą liturginę šventę ar eilinio sekmadienio skaitinio apmąstymą. Svarbu stabtelėti ir pabūti su savimi ir prasmingu žodžiu šią akimirką, nes juk „žengti į dangų reiškia gyventi čia ir dabar, nes dabartis – tai taškas, kuris liečiasi su amžinybe.“

Tad į kelią…

Rodyk draugams

ŽVILGSNIS Į 2016 LAISVALAIKĮ

2017-01-05 parašė manominteles

Kai peržvelgiau praėjusių metų įrašus, pastebėjau, jog jų nedaug, žymiai mažiau nei ankstesniais metais. Bet tai nereiškia, jog daug mažiau mačiau, skaičiau, mąsčiau. Tiesiog pamažu ši blogas virto ne to, ką mačiau ar girdėjau dienoraščiu, o įdomesnių filmų ar knygų apmąstymu. Galbūt buvo ir neaprašytų gerų knygų ar filmų, bet tiesiog tada nieko nesinorėjo rašyti. Leidau sau tiesiog laisvai dalintis mintimis. Juk šis dalinimasis - savitas laisvės suteikimas tiek sau, tiek kitiems, nes visa, kas aprašoma – laisvalaikio akimirkų rezultatas. Kažkada radau internete nuotrauką, kurios autoriaus neužfiksavau, bet.. Ji labai tinka metų apžvalgai. Minimos knygos ir filmai tikrai padeda išsilaisvinti.

Tai, kas per šiuos metus pamatyta, perskaityta ir stipriausiai liko atmintyje.

ŠILČIAUSIAS FILMAS – „Stebuklas iš dangaus“.

ĮTAIGUS PSICHOLOGINIS FILMAS – „Žvaigždės ant žemės“

INTRIGA ALSUOJANTI KNYGA – K. Navakas „Vyno kopija“

KITOKIO ŽMOGAUS PASAULIS PAAUGLIAMS L. Verslauskaitė „Mano didelis mažas aš“         

PRASMINGAS ISTORIJOS TĘSINYS „Mažasis princas”

ŠIANDIENAI TINKANTIS A. Andriuškevičiaus posmas:

Iš niekur atskridęs šilkinis pavasario vėjas.
Įstrigęs į pusnį atbundančio jausmo angliukas.
Ir sniego laukai – ligi pat, ligi pat horizonto.

Rodyk draugams

VYNO KOPIJA

2016-11-14 parašė manominteles

Šįkart pats pavadinimas vėl ragina kalbėti apie skonį… Gana savito romano, turinčio keistą literatūrinį prieskonį…

K. Navakas ne viename interviu yra sakęs, jog jam pačiam tam tikrus romano momentus sudėtinga išaiškinti. Kai kurie literatūros kritikai suabejoja, ar tai romanas. Taip, ši knyga gali būti romanas, tik šiek tiek reiktų išplėtoti terminą - romanas su nušautu siužetu. Tokio žanro kūrinių šiandien tikrai ne vienas ir dėl to manau, kad didelių bėdų skaitytojui, ieškančiam neįprasto teksto, nekelia. Tiesiog, jei ieškai knygos su išplėtotu, nuosekliu siužetu, nesirink su nušautuoju… O nesibaiminantys šiokio tokio paklaidžiojimo ir pasipainiojimo  gali skaityti šią knygą su pasimėgavimu. Gurkšnoti tekstą galima gana smagiai ir gardžiai…

Koks siužetas, toks šįkart ir pristatymas - TIESIOG keletas įdomesnių minčių iš romano. Kam jos pasirodys vertos dėmesio, patiks ir visas romanas.

„Nubudau, pamačiau, pagalvojau“

„Totalaus nežinojimo griaučiai baisūs“

„Pasitikėjimas paukščiais smuko iki pasitikėjimo žiniasklaida lygio“

„Suoleliai - keturkojai žmonių draugai“

Rodyk draugams

PAAUGLIŲ PASAULIO SKONIS

2016-11-13 parašė manominteles

Vanduo neturi skonio… Bent jau ne tokį pastebimą, kaip įmetus uogų, citriną, kavos ar….. Kiekvienas gurkšnojame tai, kas malonu gomuriui, gerai nuteikia.

Kokio skonio literatūrinio gėrimo pasiūlyti šiuolaikiniam paaugliui? Šiais metais leidyklos ALMA LITTERA organizuoto geriausių knygų paaugliams finale simboliškai šalia knygų – taurės, sklidinos vandens. Rašytojos gurkšnojo vandenį, o skaitytojui palikta pasidomėti, koks pristatomų knygų pasaulis, koks šių moterų pristatomo literatūrinio gėrimo skonis…

Ilona Ežerenytė siūlo sutikti savo eidą. Atpažinti savąjį eidą. Išties knygoje lyg ir daugoka paslapties ir net fantazijos. Bet ar iš tiesų? Galbūt kasdieniame gyvenime paslapties ne ką mažiau, tik mes nesusimąstome, nepastebime, nuvertiname… Nuvertiname akimirkas, kai gyvenime pasirodo išties tie žmonės, kurie ir turi pasirodyti, tik… Kaip sutikti eidą – būtybę, padedančią įgyvendinti svajonę? Perskaičius knygą daug kas paaiškėja.

Laura Verslauskaitė siūlo žvilgtelėti į kitokį vaiką. Istorija matoma dauno sindromą turinčio personažo akimis. Ar suvokiame kitokių žmonių gyvenimą. Tiesa, tie kitokie paprastai nenori, kad juos taip vadintume. Ir jie išties nėra kitokie, jei apie juos žinome ir suvokiame daugiau. Paskaitęs knygą kiek kitaip pažvelgi, o gal tiesiog papildai savo žinias ir… Priimi kitokius tiesiog į visokių grupę…

Daina Opolskaitė stebi jaunų vaikinukų gyvenimus. Sudėtingas jaunų žmonių pasaulis. Dėl to tinka ir paaugliams, ir suaugusiems… „Ir vienąkart, Riči“… Dėstytoja D. Šakavičiūtė pastebi panašumą: „Ir vienąkart, pavasari“… Ar išties paauglio pasaulyje tiek daug trapumo ir nežinios…

Trys šių metų knygos finalininkės ir paskutinė apžvelgta – nugalėtoja. Ir visų 3 personažai verti pasimatymo…

Rodyk draugams

Stebuklai iš dangaus, Miracles from Heaven 2016

2016-09-03 parašė manominteles

Ir filmų, ir knygų apie stebuklus yra daug. Ar tikėti, kuo tikėti, kiek tikėti? Tikriausiai tai ne vieną aplankantys klausimai. Kai filmas pastatytas remiantis  tikrais įvykiais, klausimų sumažėja. Nors kraipančių pečiais lieka. Gal dėl to, kad  kiekvienas žmogus, ištikus didesnei ar mažesnei nelaimei, auginasi nuosavą viltį, brandina asmeninį tikėjimą. Svetimos patirtys ne visada atliepia širdies virpesius, kaip norėtųsi…

Kokius jausmus beišgyventumėte, kokius klausimus bekeltumėte,  filmą labai tinka pažiūrėti ramų vakarą… Tai liūdnai šilta ir šviesi vienos šeimos gyvenimo istorija. Gal net tiksliau sunkiausias epizodas. Galima stebėti jausmų, emocijų kaleidoskopą, patiems išgyventi nuo… iki…. Ir gal truputuką kitaip pažiūrėti į gyvenimą. Ramiau, šviesiau, viltingiau… Gyvenimas - ne tik pabiri stebuklai, jis gali tapti dideliu ir vientisu stebuklu, jei….

Rodyk draugams

KUR IŠTIES RASTI VILTĮ?

2016-09-03 parašė manominteles

Šį kartą neverčiau pavadinimo pažodžiui, nes klausimas, kilęs pažiūrėjus filmą, daug daug aktualesnis. Ganėtinai liūdnoje visuomenėje gyvendama po šito filmo esi priversta stabtelėti… Kas išties yra geras, gražus, prasmingas gyvenimas? Ar išties taip jau ir blogai mums, čia ir dabar?

Gal siužetas ir nėra labai originalus. Apie sveikų žmonių bendravimą su dauno sindromu sergančiais jau yra pastatytas ne vienas filmas. Visgi, kiekviena istorija turi savo žavesio. Verta stabtelėti, pažiūrėti ir vėl grįžti prie klausimo: kas man teikia džiaugsmo?

Rodyk draugams

OSKARŲ AIDAI

2016-05-19 parašė manominteles

Nuskardėjo nuaidėjo OSKARŲ apdovanojimai.  Įvairių spėjimų prieš juos ir po jų. Dažnai net Eurovizijos intrigas ima priminti ir gana dažnai keistų tendencijų galima pastebėti. Tad šiek tiek viskam aprimus keletas minčių apie kai kuriuos kritikų pastebėtus ir apdovanotus filmus, įvairias nominacijas.

GERIAUSIAS REŽISIERIUS

GERIAUSIAS AKTORIUS

GERIAUSIA KINEMATOGRAFIJA

Šitiek nominacijų pelnė „Hju Glaso legenda“ („The Revenant“)

Prestižiškiausiais kino apdovanojimais įvertintų filmų „Žmogus-paukštis“, „Biutiful“, „Babelis“ ir „21 gramas“ režisierius Alejandro Gonzálezas Iñárritu vėl sukuria įspūdingą reginį. Režisūriniai sprendimai įdomūs. Ar tema labai aktuali ir ar prilygsta anksčiau išvardintiems filmams? Mano akimis šis filmas nebuvo įspūdingiausias, bet režisieriaus braižas gana ryškus.1823 metais Hju Glasas (akt. Leonardo DiCaprio) – patyręs keliautojas ir vienas geriausių kailių medžiotojų, vienos ekspedicijos metu akis į akį susiduria su nuožmiu lokiu. Toliau nuožmi kova už gyvenimą. Ne tik su lokiu… Ir su žmonėmis… Aktorius Di Caprio įtaigiai įkūnijo pagrindinį veikėją.

GERIAUSIA AKTORĖ

Brie Larson už filmą „Kambarys“ („Room“)

Filmas pastatytas pagal to paties pavadinimo knygą. Visi skaitę knygą sutiks, kad pirma knyga, paskui filmas. Tada, kas vyksta ekrane, daug paprasčiau suvokti ir įvertinti. Visgi reikia pasakyti, kad tai vienas iš atvejų, kai filmas gražiai priartėja prie knygos, nekeičia idėjos. O idėja - atskleisti pagrobtos ir keletą metų nelaisvėje laikomos merginos gyvenimo istoriją. Istoriją mažo vaiko, kurio vienintelis pasaulis - kambarys. Kaip tada gyventi ištrūkus į platųjį pasaulį? Nominaciją skirčiau ne tik pagrindinei veikėjai, bet ir mažajam berniukui, puikiai atlikusiam savo rolę.

GERIAUSIAS ANTRAPLANIS AKTORIUS

Markas Rylance’as už filmą „Šnipų tiltas“ („Bridge of Spies“) Režisierius S. Spilbergas

Realiais faktais paremta istorija apie šnipus. Skamba gana oficialiai. Filmo esmė - žmogiškumo galia grėsmės akivaizdoje. Ką gali vienas žmogus prieš sistemą? Ką gali vienas žmogus politikos verpetuose? Ir ką gali žmogus, matantis ne tik šnipus, o realius žmones?

GERIAUSIA ANTRAPLANĖ AKTORĖ

Alicia Vikander už filmą „Danų mergina“ („The Danish Girl“)

Iš vienos pusės jau gana populiari pastaruoju metu tema - netradicinės orientacijos žmonių pasaulis. Visgi šįkart pateikiama jautriai, subtiliai. Nuo ko viskas prasideda, ogi…

Trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžia. Kopenhagoje gyvenanti dailininkė Gerda Wegener (aktorė Alicia Vikander) paprašo savo vyro Einaro (akt. Eddie‘is Redmayne‘as) papozuoti jos tapomam moters portretui. Vyras – taip pat dailininkas – sutinka. Sesijų metu vilkėdamas moteriškais rūbais, Einaras pamažu supranta, kad gamta suklydo, leisdama jam gimti vyru. Nes jis yra moteris, įkalinta vyro kūne. Nebegalėdamas ilgiau kęsti psichologinių kančių, Einaras ryžtasi vienai pirmųjų pasaulyje lyties keitimo operacijų…

GERIAUSIAS FILMAS

„Sensacija“ („Spotlight“)

Geriausio filmo aptarimą pasilikau beveik pabaigai, nes… Priklausau tai daliai žmonių, kurie dėl geriausio filmo titulo nustebo. Dėl originalaus scenarijaus titulo - taip pat. Tema - pedofilija dvasininkų bendruomenėje. Galbūt tai būtų sensacija prie keletą dešimtmečių. Bet ne kino, o žurnalistų pasaulyje.  Beje, filmas ir parodo žurnalistų darbą aiškinantis nusikalstamas kunigų veiklas. Bet… Nei visas pulkas žinomų aktorių, nei scenarijus originalumu neišsiskyrė. Mėgstu detektyvus ir tikrai esu mačiusi daug įdomiau pastatytų nei šis filmas.  Metų filmas, mano nuomone, turi kalbėti tobula kino kalba, nesvarbu kokia butų filmo tema ar idėja. Įdomios kino kalbos šitame darbe, deja, nepastebėjau.

NOMINUOTAS, BET DĖMESIO NESUSILAUKĘS

Istorija vos ne apie Adamsų šeimynėlę. Tikrai gana smagus, bet be viso to, ir prasmingas filmas apie atkaklią moterį Džoją, įveikusią daugybę didesnių ir mažesnių gyvenimo nesklandumų. Kaip teigia filmo anotacija, kartais gyvenimas nenuspėjamas – draugai tampa priešais, o priešai draugais. Išdavystė ir klasta, tikėjimo praradimas ir meilės randai suklupdo, tačiau užgrūdina. Taip nutiko ir Džojai (akt. Jennifer Lawrence), kuri tikėjosi gražaus gyvenimo priminsiančio pasaką, tačiau buvo palikta viena su trimis mažais vaikais. Šiek tiek papykusi ant likimo, ji susiėmė – išdavystė ir nusivylimas supurtė vidinį pasaulį ir tapo paskata nepasiduoti, keltis ir eiti pirmyn. O įkvėpimas kartais, pasirodo, slypi visai čia pat – tik reikia jį pastebėti.

Pažiūrėjus filmą optimizmo, be abejonės, bus daugiau.

Liko dar keletas neaptartų filmų, nes šįkart norėjosi pakalbėti tik apie šiuos. Apie kitus vėliau arba niekada. Laikas patikrins jų vertę :).

Rodyk draugams