BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tarp pasakojimo ir sutraukytų minčių

DIDŽIOJI EUROPA

Didžioji Europa. Esė apie Europos sielą. Vilnius: Versus aureus, 2016. 240 p.

Šiandien dažnai apie žmonių kalbą galime pavadinti sms-ine. Ne, turiu mintyje ne žinutes, ne el. laiškus. Kalbu apie šnekamąją kalbą, apie tai, kad sutrūkinėjusioje kalboje žmogus dažnai neberanda ryšio su žmogumi, šeimų vienijimo pagrindas – bendra istorija nyksta. Stabtelėjęs ir apmąstęs savo šeimos ir savo gyvenimą, žmogus lengvai apie jį nuosekliai papasakos, o…. jeigu kažkur pamatys, jog kliūva istorija, vadinasi, čia kažkas ne tavo, dar neapmąstyta, o gal tiesiog ne iki galo išgyventa.

Apie naratyvo, arba pasakojimo, galią susimąsčiau skaitydama L. Donskio knygą ,,Didžioji Europa“. Filosofas primena, kad ,,Europą daug kartų gelbėjo naratyvinės galios. (…) Pasakojimai tai būties triumfas prieš nebūtį, atmintis prieš užmarštį, gyvybė prieš mirtį. Iš to gimsta gyvenimo atsakas jį ardančioms jėgoms.“ Dėl to L. Donskis ėmėsi pasakoti Europos istoriją, nuosekliai kalbėti ir taip atskleisti jos sielą. Knyga sudaryta iš atskirų esė tekstų, bet jie suausti į vientisą istoriją ir skaitantysis gali mėgautis kelione laiku. Tai svarbu, nes ,,…Europos praeitis yra mūsų dabartis, tik įvykusi vakar.“

Paradoksalu, bet apžvelgdama šį pasakojimą naudosiuosi sutraukytų minčių technika. Išrinksiu keletą minčių ir jas čia parašysiu. Lai būna tai nedidelė duoklė citatų rinkėjams. Manau, visgi geriau tiek nei visai neprisiliesti prie šios knygos išminties.

  • Genijaus dalis yra jį vertinantieji. Retai amžininkai atpažįsta vieni kitų darbus bei idėjas.
  • Blogis niekada nebuvo nei izoliuotas, nei absoliutus, nei paprastas ir aiškus. Gėris gimė iš vilties, tikėjimo ir Volter‘o be reikalo išjuokto Leibnizo optimizmo. Verta tai prisiminti ypač dabar fatalizmo, pesimizmo ir gyvenimo be alternatyvų epochoje.
  • Ypatingo dėmesio nusipelno ir kita geniali Kanto idėja be laisvės neįmanoma aukštesnė moralė. Tik laisvė, kaip vienas kito pažinimas ir apsisprendimas, o ne kaip barbariška savivalė, leis žmonijai tapti moralia, o mūsų kultūros ir civilizacijos galios, kaip kokios įspūdingos jos būtų,deja, nepriartina prie taikos ir keisčiausiu būdu išlaiko mus aukščiausio kūrybingumo ir politinės barbarybės samplaikoje.
  • Meilė ir draugystė mus nubloškia į rizikos, nežinomybės, laisvės ir atsakomybės pasaulį.
  • Rubensas morfologinis Shakespear‘o atitikmuo tapyboje. Valazquezas morfologinis Cervanteso atitikmuo tapyboje.
  • Protas mūsų nė kiek nepriartina prie laimės. Jai pasiekti kur kas svarbesnė yra išmintinga praktika, patirtis, jautrumas ir susitaikymas su savo bei pasaulio netobulumu.
  • Kad ir kaip būtų, ne iš naivumo ir minties seklumo, o iš išminties ir patirties plaukiantis optimizmas visų pirma reiškia tikėjimą, kad pasaulis visada yra kažkas nepalyginamai daugiau už mane, mano aplinką ir panašius į mane. Jei taip, tai jau vien mano buvimo pasaulyje faktas ir galimybė mąstyti bei abejoti yra dovana, nusipelnanti dėkingumo ir supratimo, jog viskas galėjo arba galėtų būti daug blogiau.

Manęs paprasčiausiai galėjo išvis nebūti, tad mano laimės ar gyvenimo pilnatvės klausimas yra antrinis. Jau vien tai, kad aš esu šiame pasaulyje ir galiu svarstyti savo vietą jame, byloja, kad man šis pasaulis yra geriausias iš visų galimų pasaulių - kituose pasauliuose manęs nėra, tad ir apie jų gerumą ar blogumą turi spręsti kažkas kitas.

  • Mes gyvename baimės, negatyvumo ir blogų žinių kulto epochoje. Geros naujienos blogai perkamos, niekam jų nereikia. Smagus ir nuotaikingas apokaliptinis skaitinys – visai kas kita. Iš čia tas panikos sėjimas ir baimės industrija…
  • Dar daugiau – optimizmas reiškia tikėjimą tuo, kad visada lieka viltis ir egzistuoja alternatyvos.

Ir aš viliuosi, jog šios kelios mintys paragins dar neskaičiusius perskaityti visą knygą ir pasimėgauti L. Donskio, ieškančio Europos sielos, pasakojimu.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.